Džiaugiamės naujai paskirtu diakonu Normundu Figurinu

 

Džiaugiamės nauju parapijos dvasininku diakonu Normundu Figurinu, kuris šių metų birželio 28 d. Panevėžio katedroje vyskupo Lino Vodopjanovo OFM buvo pašventintas diakono tarnystei ir paskirtas į Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapiją. Tai pirmoji diakono Normundo kaip dvasininko tarnystės vieta, todėl nuoširdžiai džiaugiamės jo paprastumu ir rūpestingumu ir kviečiame visus palaikyti jį maldoje.

Tuos kurie dar nespėjo artimiau pabendrauti kviečiame trumpai susipažinti su diak. Normundu: Gimiau 1993 m. birželio 10 d. Esu kilęs iš Pasvalio raj. Ližų kaimo. Ten praleidau vaikystės dienas. Gimtoji parapija Pasvalio šv. Jono Krikštytojo. Mokiausi Valakėlių pagrindinėje mokykloje, vėliau mokslus tęsiau ir baigiau Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Jausdamas pašaukimą ir įkvėptas gražaus Pasvalio parapijos kunigų pavyzdžio 2013 m. įstojau į Kauno kunigų seminariją. Pirmieji studijų metai prabėgo Šiluvos parengiamąjame kurse apsvarstant pašaukimą, vėliau pradėjau studijas Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakultete, kurį šią vasarą po penkerių studijų metų sėkmingai baigiau. Kauno kunigų seminarijoje studijos dar truks pusmetį. Dėkoju Dievui už diakono šventimų malonę, kurią gavau 2019 m. birželio 28 d. Ir tuomet buvau paskirtas į Utenos Kristaus Žengimo į Dangų parapiją.

Pradedant naują etapą viusomet svarbiausia išlieka žmonės, tai yra Jūs mielieji. Tad su džiaugsmu ir atvira širdimi esu pasiruošęs Jums patarnauti. Kviečiu kartu kurti bendrystės ryšį.

 

 

Nuoširdūs sveikinimai Mamoms!

Brangiosios Mamos,

Sveikinu nuoširdžiai Jus su Motinos diena. Anot popiežiaus Pranciškaus –  Motina labiausiai atspindi Dievo meilę ir Jo didžiadvasiškumą – „Motina moko eiti per gyvenimą, padeda susiorientuoti, stengiasi nukreipti vaiką teisingu keliu, kad jis augtų ir bręstų. Ji tai daro švelniai, su meile, taip pat ir tuomet, kai reikia grąžinti mus į tiesų kelią…. Ji tai išmoko ne iš knygų, bet žino širdyje“. Kviečiu ne tik džiaugtis šiuo nepaprastai didingu pašaukimu, bet ir linkiu didžiuotis šio pašaukimo nuveiktais darbais ir atneštais džiaugsmais. Būkite palaimintos ir laimingos mielosios Motinos.

 

Kun. Kęstutis

 

Brangūs parapijiečiai, Kristus prisikėlė! Aleliuja!

Sveikinu mielieji jus visus su mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimu!

Kaip nuostabiai ir paradoksaliai skamba ši žinia. Jėzus, kuris neturėjo vaistų, bet buvo Gydytojas; neturėjo kariuomenės, bet Jo bijojo; nelaimėjo kovose, bet nugalėjo visą pasaulį; nedarė nusikaltimų, bet buvo pasmerktas ir nukryžiuotas; buvo palaidotas ir  trečią dieną prisikėlė iš numirusių bei yra gyvas šiandien. Tiesiog negalime nesistebėti ir nesidžiaugti šia visada gyva naujiena. Švęsdami Kristaus prisikėlimą esame kviečiami tvirtai tikėti, jog bet kokie iššūkiai ir neramumai mūsų gyvenimuose bei visuomenėje gali būti nugalėti dėka Jėzaus pergalės. Jo prisikėlimo žinia težadina mumyse galią nugalėti visus sunkumus, kad prisikėlęs Kristus savo Evangelija šviestų visiems sutiktiesiems. Džiaugsmingų Šv. Velykų.

Klebonas kun. Kęstutis

Užtarimo maldos grupė

Užtarimo malda – senas geras, tačiau daugelio pamirštas dvasinis ginklas, duotas mums visiems kaip priemonė padėti patiems sau ir savo artimiesiems. Mes meldžiamės vieni už kitus svarbiomis, sunkiomis ar džiaugsmingomis akimirkomis. Užtarimo malda už vienas kitą ir padaro mus visus tikra bendruomene, nes tokiu būdu mes geriausia prasme pajaučiame, kad kažkam rūpime ir kad kažkam tikrai galime padėti. Tai tarpininko malda buvo paplitusi Senajame Testamente- Abraomo, Mozės, Dovydo, Samuelio, Ezekijo, Elijo, Jeremijo, Ezechielio ir Danieliaus gyvenimuose. Naujajame Testamente Kristus yra pavaizduotas kaip galutinis Užtarėjas, ir dėl šios priežasties kiekviena krikščioniška malda yra užtarianti malda, nes ji yra pateikiama Dievui per Kristų. Kai Jėzus mirė ant kryžiaus, Jis panaikino tarpą, kuris buvo tarp mūsų ir Dievo. Dėl Jėzaus tarpininkystės, savo maldoje mes galime užarti kitus tikinčiuosius ar pražuvusius, prašydami, kad Dievas atsakytų į jų maldas pagal savo valią. „Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas- žmogus Kristus Jėzus“ (2 Timotiejui 2:5). “Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus“ (Romiečiams 8:34).

Dievas pašaukė visus tikinčiuosius užtarti kitus. Dievas trokšta, kad visi tikintieji aktyviai užtartų vienas kitą. Tai yra mūsų nuostabi privilegija, dėl kurios mes galime drąsiai artintis prie visagalio Dievo sosto su savo maldomis ir prašymais.

Užtarimo maldos grupė renkasi kiekvieną penktadienį, po vakarinių Šv. Mišių, parapijos namuose prie bažnyčios.

Adresas: Vytauto a. 4, tel.: 867501948

 

 

Lapkričio 12 d. susitikimas su judėjimo “Motinos maldoje” koordinatore

Lapkričio 12 d. (sekmadienis) po 11.00 val. Šv. Mišių Parapijos namuose vyks susitikimas su judėjimo “Motinos maldoje” koordinatore Panevėžio vyskupijoje Gražina Kvedariene. Kviečiame Mamas, kurios nori prisijungti į Motinų Maldą už vaikus.

„Motinų maldoje“ judėjimo išskirtinumas yra tai, kad motinos bando įsiklausyti į Viešpaties žodžius: „Prašykite ir jums bus duota“. Mes taip dažnai meldžiamės ir prašome, bet iš tiesų nesitikime,kad mums bus atsakyta. Viešpats mus kviečia ateiti kaip vaikus ir visa atiduoti Jam. Mes neprivalome būti stiprūs, žinoti visų atsakymų ir pan. Mes galime tiesiog kreiptis: „Viešpatie, pasitikiu Tavimi. Šių sunkumų aš nepakelsiu. Viešpatie, patikiu tai Tau“. Veronica ragina melstis su tokiu atsidavimu.

Šiuo metu „Motinų maldoje“ grupelės susibūrusios maždaug 110 pasaulio šalių. Dėl skirtingų laiko juostų „Motinų maldoje“ grupelių malda yra nepaliaujama, ji trunka visą parą – ir tai teikia ramybę.

Lietuvoje motinos meldžiasi jau keturiolikti metai. Motinos turi maldynėlį, kuris visame pasaulyje yra vienodas, tik parašytas skirtingomis kalbomis ( išverstas daugiau nei į 40 kalbų ). Motinas patraukia jau vien maldynėlio viršelis, kuris byloja: „Motinų meilė keičia pasaulį. Susivienijusios maldoje, gelbstime savo vaikus.“

Šiame judėjime motinos metai iš metų išmoksta atsiduoti Viešpačiui ir tai joms teikia ramybę. Jos supranta, kad net ir didelėje bėdoje Viešpats yra kartu ir kartu su Juo viskas baigiasi gerai. Motinos leidžia vaikams eiti savo keliais, mažiau barasi, nes supranta, kad blogį pakeis gėris, Nukryžiavimą – Prisikėlimas. Gyvendamos ramybėje ir pasitikėdamos Viešpačiu, jo labiau pasikliauja savo vaikais ir su jais būna daug ramesnės.

Tad per gyvenimą eikime su malda. Guoskime ir stiprinkime viena kitą. Nėra didesnės pagalbos vaikui, stiprinant jo žingsnius Žemėje, kaip motinos malda!

Mus, moteris, jungia brangiausias žodis vaiko lūpose – „mama“. Nesvarbu, ar ištekėjusi, ar vieniša, ar našlė, ar dvasinė mama. Dėkokime Dievui už šį vertą garbės pašaukimą ir brangiausią dovaną – vaikus.